Galėjau rinktis paprastesnį kelią. Gražias frazes, lengvus pokalbius, šviesias temas. Bet aš visada jaučiau žmones, kurie tyli garsiausiai. Tylą kambaryje, kurioje slepiasi ne žodžių stoka,

Viduje jis buvo linkęs jau seniai — nuo žodžių, kurie žeidė, nuo tylos, kai labiausiai reikėjo būti išgirstam, nuo visų tų „aš susitvarkysiu pats“. Lūžis

Trumpas liudijimas apie tai, ką išgyvena žmogus atliekantis bausmę LT kalėjime: – Čia tu esi niekam nereikalingas ir neįdomus. Būdamas kalėjime tu nustoji egzistuoti kaip

Liūdna stebėti žmones, kurie eidami savęs atradimo ir tobulėjimo keliu palūžta. Tai nėra retas reiškinys, ypač tiems žmonėms, kurių iki šiol eitas gyvenimo kelias buvo

Kai netekama brangaus žmogaus viskas būna per vėlu… Viską atiduotum, jei tik galėtum ką nors pakeisti. Apgailestauji, kad nepasakei to, ką galėjai pasakyti, kad JIS

Pasigirsta tylus beldimas į duris, jos prasidaro ir pro jas įeina plačiapetis žmogus. Atrodo savimi pasitikintis, tačiau į kabinetą užeina labai nedrąsiai ir įdėmiai žiūrį

Ryte tyliai išeini iš namų, sėdi į mašiną ir važiuoji puikiai žinomu keliu. Kelias neilgas ir tu pažįsti kiekvieną jo posūkį, kiekvieną krūmą šalikelėje, kiekvieną