
Ar aš gyvenu savo gyvenimą, ar tik atlieku funkciją?
Kartais žmogus gyvena taip ilgai „reikia“, „privalau“ ir „taip susiklostė“, kad net nepastebi, kaip gyvenimas pamažu tampa ne patyrimu, o funkcijų vykdymu. Darbas. Atsakomybės. Įsipareigojimai.

Kartais žmogus gyvena taip ilgai „reikia“, „privalau“ ir „taip susiklostė“, kad net nepastebi, kaip gyvenimas pamažu tampa ne patyrimu, o funkcijų vykdymu. Darbas. Atsakomybės. Įsipareigojimai.

Apie nerimą dažnai kalbama labai supaprastintai. Kartais jis apibūdinamas kaip paprastas jaudulys ar laikinas stresas. Tačiau žmonės, kurie patiria stiprų nerimą, žino – tai visai

Dirbdama psichologės darbą vis dažniau pastebiu vieną dalyką: daugumai žmonių labai sunku išbūti su nemalonia būsena. Atrodo, kad mūsų kultūra tyliai siunčia vieną žinutę –

Dirbdama su priklausomybe, dažnai galvoju apie tai, kokia ji yra konkurencinga. Ne todėl, kad ji nori laimėti. O todėl, kad ji labai tiksliai žino, kada
Savidestrukcijos pradžia paprastai būna labai tyli – ji prasideda nuo nuovargio, tuštumos ar jausmo, kad gyvenime nebeliko prasmės. Žmogus gali suvokti, kad sau kenkia, tačiau
Savęs pažinimas dažnai prasideda ne nuo konkrečių atsakymų, o nuo jausmo, kad kažkas viduje nebetelpa į senus rėmus. Žmonės sako: „suprantu, kad gyvenu, bet to
Gyvenimo prasmės praradimas dažnai ateina tyliai – per nuovargį, tuštumos jausmą, vidinį pasimetimą ar mintis, kad pastangos nebeturi reikšmės. Kaip psichologė Šiauliuose, savo praktikoje dažnai

Kas aš esu be priklausomybės – nežinau. Nežinau, kas aš esu be jos. Bandžiau. Tikrai. Eidavau į grupes, sėdėdavau ratu, klausydavau, kaip kiti pasakoja apie
Apie “saikingą vartojimą” Yra žmonių, kurie nebegali nieko vartoti – nė lašo, nė kartelio, nei vieno bandymo, jokio “saikingai”. Jų organizmas pasako „ne“ – be
Apsvaigimo pradžia Prieš darbo pradžią mėgstu pasigilinti į teminę profesinę literatūrą. Šį rytą atnaujinant 12 žingsniu teoriją, kilo mintis. Dirbdama su priklausomybę išgyvenančiais žmonėmis pastebiu