Savidestrukcijos pradžia paprastai būna labai tyli – ji prasideda nuo nuovargio, tuštumos ar jausmo, kad gyvenime nebeliko prasmės. Žmogus gali suvokti, kad sau kenkia, tačiau vis tiek kartoti tuos pačius elgesio modelius. Šiame straipsnyje kalbu apie tai, kaip vidinis skausmas virsta savidestrukcija ir kada verta ieškoti pagalbos.
Kas yra savidestrukcija?
Savidestrukcija – tai elgesys, kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai sau kenkia. Ji gali pasireikšti įvairiomis formomis: žalingais įpročiais, savęs nuvertinimu, ribų nepaisymu ar nuolatiniu buvimu situacijose, kurios skaudina. Dažnai tai nėra noras save sunaikinti, o būdas tvarkytis su vidiniu skausmu, kurio nepavyksta išreikšti kitaip.
Kaip savidestrukcija pasireiškia kasdieniame gyvenime?
Kasdienėje realybėje savidestrukcija ne visada atrodo drastiškai. Ji gali pasireikšti nuolatiniu savęs kritikavimu, emociniu užsidarymu, per dideliu darbo krūviu, žalingais įpročiais ar santykiais, kuriuose žmogus nuolat save aukoja. Dažnai tai tampa įprastu būdu gyventi, net nepastebint, kokia didele vidinės energijos kaina tenka už tai mokėti.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Pagalbos verta ieškoti tuomet, kai savidestrukciniai elgesio modeliai kartojasi, o bandymai susitvarkyti savarankiškai nebeduoda palengvėjimo. Jei jaučiate, kad vidinis skausmas stiprėja, o gyvenimo kokybė prastėja, psichologo konsultacija Šiauliuose gali tapti saugia vieta pradėti pokytį.
