
Jei arai pakerpa sparnus, ji nebegali skraidyti
O kai ara nebegali skraidyti, ji pradeda merdėtiTokiais žodžiais save apibudinęs žmogus vaizdžiai parodė savo vidinę būseną. Kartais aplinkiniai mus mato kaip apipešiotas varnas ar

O kai ara nebegali skraidyti, ji pradeda merdėtiTokiais žodžiais save apibudinęs žmogus vaizdžiai parodė savo vidinę būseną. Kartais aplinkiniai mus mato kaip apipešiotas varnas ar

– Iš kur tai žinai?- Na… nes jis stengėsi išmokyti mane gerų dalykų…- Kokių?- …. Kadangi kalbėti apie gražius dalykus Jam buvo per sunku, Jis paklausė,

Tai ne pamišėlio ar mazochisto noras. Šį troškimą išsakė žmogus, kuris nieko nejaučia. Jo jausmai ir emocijos išbluko nuo nuolatinių nusivylimų ir nesėkmių. Jo startas

Tai buvo niekuo neišsiskirianti plunksnelė. Ne ta didžioji, kuri iškritusi iš paukščio išlaiko savo tvirtą formą. Ir ne tas pūkas, kuris paprastai iškrinta iš paukščio

Prieš mane sėdinčio žmogaus kūno randų žemėlapis iškalbingas. Per savo darbo praktiką mačiau nemažai senų randų, gyjančių ir atvirų žaizdų, todėl vaizdas manęs nebegąsdina. Galbūt

Išgirdus frazę „tikri vyrai neverkia“ dažnai sustingsta ne tik terapeutas, bet ir pats žmogus, kuris ją pasako. Už tokių žodžių dažnai slypi ne įsitikinimas, o