Apie nerimą dažnai kalbama labai supaprastintai. Kartais jis apibūdinamas kaip paprastas jaudulys ar laikinas stresas. Tačiau žmonės, kurie patiria stiprų nerimą, žino – tai visai kitokia patirtis.
Nerimas gali paveikti ne tik mintis, bet ir visą kūną: miegą, kvėpavimą, apetitą, koncentraciją. Kartais jis sukuria jausmą, kad kūnas ruošiasi pavojui, nors realaus pavojaus aplink nėra.
Nerimo simptomai: kaip nerimas pasireiškia kūne
Vienas iš būdingiausių nerimo bruožų – labai stiprios kūno reakcijos.
Žmonės dažnai apibūdina šiuos nerimo simptomus:
-
greitesnį širdies plakimą
-
spaudimą krūtinėje
-
paviršutinišką kvėpavimą
-
nuolatinę įtampą kūne
-
sunkumą atsipalaiduoti
-
virškinimo sutrikimus ar sumažėjusį apetitą
Kūnas gali reaguoti taip, tarsi žmogus būtų realioje grėsmės situacijoje. Net jei aplink viskas ramu, organizmas įsijungia į vadinamąjį pavojaus režimą.
Nerimas naktį: kodėl tampa sunku užmigti
Daugelis žmonių pastebi, kad nerimas sustiprėja vakare arba naktį.
Atrodo, kad kūnas pavargęs, bet užsimerkus mintys pradeda suktis ratu. Galvoje kartojasi tas pats scenarijus, dažnai – blogiausias galimas.
Laikas slenka lėtai. 3:17 ryto. 4:42. 5:28.
Nors norisi miegoti, nervų sistema lieka budėjimo režime. Kūnas pasiruošęs reaguoti į pavojų, kuris iš tikrųjų neegzistuoja.
Kaip nerimas veikia mintis ir koncentraciją
Nerimas veikia ne tik kūną, bet ir mąstymą.
Kartais tampa sunku susikaupti net atliekant paprastas užduotis. Skaitant tekstą tenka grįžti prie tos pačios eilutės kelis kartus, nes mintys jau nuklydusios į katastrofiškus scenarijus.
Žmogus gali jaustis tarsi stebėtų savo gyvenimą iš šalies – lyg būtų šiek tiek atsitraukęs nuo realybės.
Tai labai vargina, nes nuolatinė vidinė įtampa sekina nervų sistemą.
Kodėl nerimo negalima tiesiog „išjungti“
Žmonės, kurie nėra patyrę stipraus nerimo, kartais sako:
„Tiesiog nusiramink.“
„Per daug galvoji.“
Tačiau nerimas nėra paprastas pasirinkimas.
Tai nervų sistemos reakcija, kai organizmas įstringa nuolatinio pavojaus režime. Tokiu atveju mintys gali kartotis vėl ir vėl, o kūnas lieka įsitempęs net tada, kai žmogus bando atsipalaiduoti.
Dėl to nerimas gali sukelti didelį nuovargį, bejėgiškumo jausmą ir abejones savimi.
Kada verta kreiptis pagalbos dėl nerimo
Jeigu nerimas pradeda trukdyti miegui, darbui, santykiams ar kasdieniam gyvenimui, svarbu nelikti su tuo vienam.
Pokalbis su specialistu gali padėti geriau suprasti, kas vyksta, ir išmokti būdų, kaip palaipsniui mažinti nerimo intensyvumą.
Psichologo konsultacija gali būti pirmas žingsnis link didesnio vidinio stabilumo ir ramybės.
Pabaigai
Nerimas dažnai lieka nematomas aplinkiniams. Iš išorės žmogus gali atrodyti ramus ir funkcionuojantis, nors viduje vyksta nuolatinė kova.
Svarbu prisiminti: nerimas nėra silpnumo ženklas. Tai patirtis, kurią galima suprasti ir su kuria galima išmokti tvarkytis.
